Kaip studentui susikurti kelionės biudžetą parduodant seną telefoną?

Kaip studentui susikurti kelionės biudžetą parduodant seną telefoną?

Studentui kelionė dažnai atrodo kaip malonus, bet sunkiai pasiekiamas tikslas. Viena vertus, norisi ištrūkti iš įprastos aplinkos, pamatyti naują miestą, nuvykti prie jūros, aplankyti draugus užsienyje ar bent kelioms dienoms išvykti į kaimyninę šalį. Kita vertus, studijų laikotarpiu pinigai paprastai skirstomi labai atsargiai: nuoma, maistas, transportas, mokymosi priemonės, abonementai, telefonas, drabužiai ir netikėtos išlaidos dažnai sunaudoja didžiąją dalį mėnesio biudžeto. Todėl kelionė neretai atidedama ne todėl, kad jos nesinori, o todėl, kad nėra aiškaus plano, iš kur paimti pradinę sumą.

Vienas praktiškiausių būdų pradėti kelionės fondą – parduoti seną telefoną, kuris jau kurį laiką guli stalčiuje. Daugelis studentų keičia telefoną, kai senasis dar veikia, bet nebėra pagrindinis įrenginys. Toks telefonas dažnai tampa atsarginiu, nors realiai nenaudojamas. Problema ta, kad laikui bėgant jo vertė mažėja: sensta baterija, rinkoje atsiranda naujesni modeliai, programinės įrangos palaikymas trumpėja, o paklausa mažėja. Todėl senas telefonas gali būti ne tik pamirštas daiktas, bet ir realus kelionės biudžeto startas.

Finansinio elgesio tyrimuose vis dažniau pabrėžiama, kad biudžeto sudarymas nėra vien matematinis veiksmas. Tai yra įprotis, susijęs su planavimu, savikontrole, tikslų išskaidymu ir aiškiu pinigų paskirstymu. Tyrimai apie studentų finansinį švietimą rodo, kad biudžetavimo elgsenai įtakos turi ne tik žinios, bet ir požiūris, socialinės normos bei ketinimas realiai laikytis plano. Kitaip tariant, studentas dažniau sutaupo tada, kai kelionė tampa konkrečiu projektu, o ne abstrakčiu noru.

1. Kodėl senas telefonas gali tapti kelionės pradžia?

Telefonas yra vienas iš tų daiktų, kurių vertę žmonės dažnai nuvertina. Kai įrenginys nebėra naujausias, turi kelis įbrėžimus ar silpnesnę bateriją, atrodo, kad jis beveik nieko nebevertas. Tačiau naudotų įrenginių rinkoje vertė priklauso ne tik nuo modelio metų. Svarbu, ar telefonas įsijungia, ar veikia ekranas, ar nėra stiprių korpuso pažeidimų, kokia atminties talpa, ar išjungtos paskyros apsaugos, ar įrenginys gali būti atnaujintas, suremontuotas arba panaudotas dalims.

Būtent todėl studentui verta galvoti ne „turiu seną telefoną“, o „turiu kelionės biudžeto dalį“. Net ir kelių dešimčių ar kelių šimtų eurų suma gali pakeisti planavimą. Jei planuojama trumpa kelionė Lietuvoje, tokios sumos gali užtekti traukiniui, nakvynei hostelyje ir maistui. Jei tikslas – savaitgalis Varšuvoje, Rygoje, Taline ar Berlyne, senas telefonas gali padengti lėktuvo ar autobuso bilietus. Jei kelionė didesnė, gauta suma gali tapti pradine įmoka į atskirą taupymo fondą.

Yra ir aplinkosauginė pusė. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių kietųjų atliekų srautų pasaulyje, o 2022 m. pasaulyje susidarė apie 62 mln. tonų elektronikos atliekų; oficialiai surinkta ir perdirbta buvo tik 22,3 proc. šio kiekio. Telefonai, kompiuteriai ir kiti įrenginiai gali turėti vertingų išteklių, bet netinkamai tvarkomi jie tampa sveikatos ir aplinkos rizika.

2. Pirmas žingsnis: nustatyti realų kelionės tikslą

Dažna studentų klaida – pradėti nuo klausimo „kiek kainuoja kelionė?“ Toks klausimas per platus. Reikėtų pradėti nuo konkretaus tikslo: kur, kada, kiek dienų ir kokiu komforto lygiu norima keliauti. Kelionės biudžetas į Nidą, savaitgalį Rygoje, keturias dienas Berlyne ar savaitę Pietų Europoje skirsis labai stipriai. Todėl pirmiausia verta susikurti kelionės scenarijų.

Studentui svarbu ne bandyti keliauti „kaip visi“, o susikurti kelionę pagal savo finansinę realybę. Jei parduotas telefonas duoda, pavyzdžiui, 120 eurų, nereikia iškart planuoti savaitės Italijoje. Ta suma gali tapti labai geru pagrindu savaitgaliui Lietuvoje arba dalimi pigesnės kelionės į kaimyninę šalį. Svarbiausia – pinigus iš karto priskirti kelionės tikslui, o ne palikti bendroje sąskaitoje, kur jie greitai susimaišo su kasdienėmis išlaidomis.

3. Kaip susidaryti studento kelionės biudžetą?

Kelionės biudžetas turi būti suskaidytas į atskiras kategorijas. Jei studentas tiesiog pasako „kelionei reikia 300 eurų“, toks skaičius mažai ką reiškia. Jis neparodo, kuri dalis bus skirta transportui, kuri nakvynei, kiek reikės maistui, o kiek būtina pasilikti netikėtoms išlaidoms. Geras biudžetas turi būti pakankamai detalus, kad būtų galima priimti sprendimus: ar rinktis pigesnę nakvynę, ar važiuoti autobusu vietoj lėktuvo, ar pirkti maistą parduotuvėje, ar valgyti kavinėse.

Vytauto Didžiojo universiteto informacijoje tarptautiniams studentams nurodoma, kad Lietuvoje studento mėnesio poreikiai gali svyruoti gana plačiai: nuo 300 iki 1000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo nuomos, maisto, mokymosi priemonių ir laisvalaikio išlaidų. Tai rodo, kad studento finansinė situacija nėra vienoda, todėl kelionės fondas turi būti pritaikytas prie realių pajamų ir išlaidų, o ne prie socialinių tinklų sukurto kelionių įvaizdžio.

3.1. Bazinė formulė studentui

Paprasta, bet veiksminga formulė atrodo taip: kelionės tikslas + telefono pardavimo suma + mėnesinis taupymas + rezervas. Pavyzdžiui, jei studentas parduoda seną telefoną už 150 eurų, o kelionei reikia 300 eurų, jis jau turi pusę sumos. Jei iki kelionės liko trys mėnesiai, pakanka atsidėti po 50 eurų per mėnesį. Tai psichologiškai lengviau nei bandyti iš karto rasti visą sumą.

• 1 žingsnis: nustatyti kelionės kryptį ir datą.
• 2 žingsnis: apskaičiuoti transporto, nakvynės, maisto, veiklų ir draudimo kainą.
• 3 žingsnis: įvertinti seno telefono pardavimo vertę.
• 4 žingsnis: gautą sumą pervesti į atskirą kelionės sąskaitą arba taupymo voką.
• 5 žingsnis: likusią sumą padalyti iš mėnesių ar savaičių iki kelionės.
• 6 žingsnis: pridėti bent 10–15 proc. rezervą nenumatytoms išlaidoms.

Finansinės gerovės tyrimuose taupymas ir asmeninis biudžetavimas siejami su finansiniu raštingumu ir geresniu subjektyviu finansiniu saugumu. Tai aktualu studentui, nes net nedidelis rezervas mažina kelionės stresą: nereikia bijoti, kad pabrangęs bilietas, miesto transportas ar netikėtas mokestis sugadins visą planą.

4. Kaip įvertinti seną telefoną prieš parduodant?

Prieš parduodant telefoną, verta objektyviai įvertinti jo būklę. Studentai dažnai turi realistinį supratimą apie modelį, bet ne visada apie būklės poveikį kainai. Tas pats telefono modelis gali būti vertas labai skirtingai, jei vienas turi originalų veikiantį ekraną, o kitas – stipriai sudaužytą korpusą, silpną bateriją ir užrakintą paskyrą. Todėl prieš pardavimą reikėtų patikrinti kelis dalykus.

5. Kodėl verta rinktis supirkimas.fixas.lt?

Jei tikslas yra greitai ir tvarkingai paversti seną telefoną kelionės biudžetu, verta naudotis supirkimas.fixas.lt. Ši platforma skirta telefonų, planšečių, kompiuterių ir kitų įrenginių supirkimui. Pardavimo procesas pateikiamas kaip keli aiškūs žingsniai: užpildoma supirkimo forma, gaunamas kainos pasiūlymas ir pasirenkamas pristatymo būdas – į taisyklą Vilniuje arba paštomatu. Po patikros atliekamas atsiskaitymas.

Studentui tai patogu dėl kelių priežasčių. Pirma, nereikia kurti skelbimo, fotografuoti telefono iš visų kampų, atsakinėti į daugybę žinučių ir derėtis dėl kiekvieno euro. Antra, procesas yra aiškesnis: įrenginys vertinamas pagal realią būklę, o ne vien pagal pirkėjo nuotaiką. Trečia, galima rinktis pristatymo būdą – jei gyvenama Vilniuje, įrenginį galima atnešti tiesiogiai, o jei studijuojama kitame mieste, patogus sprendimas yra siuntimas paštomatu.

„Fixas“ pranašumas yra ir tai, kad tai ne tik supirkimo platforma, bet ir servisas. Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad „Fixas“ yra tiesioginis detalių importuotojas ir pardavėjas, atlieka profesionalią ekranų restauraciją, todėl kai kuriais atvejais gali pasiūlyti didesnę vertę už įrenginius su įskilusiu, bet dar veikiančiu ekranu. Taip pat akcentuojama, kad procesas vyksta oficialiai, o atsiskaitymas gali būti atliekamas bankiniu pavedimu arba grynaisiais vietoje.

6. Duomenų saugumas prieš parduodant telefoną

Studentui telefonas dažnai yra daugiau nei ryšio priemonė. Jame yra nuotraukos, dokumentai, paskaitų medžiaga, socialinių tinklų paskyros, banko programėlės, pokalbiai, el. paštas ir asmeniniai failai. Todėl prieš parduodant telefoną būtina pasirūpinti duomenų saugumu. Vien telefono ekrano užrakto panaikinimo nepakanka.

• Pasidarykite atsarginę kopiją: išsaugokite nuotraukas, kontaktus, dokumentus ir svarbias žinutes.
• Atsijunkite nuo paskyrų: „Apple“ įrenginiuose būtina atsijungti nuo „iCloud“ ir išjungti „Find My“, o „Android“ įrenginiuose – pašalinti „Google“ paskyrą.
• Atkurkite gamyklinius nustatymus: taip pašalinama asmeninė informacija ir paruošiamas įrenginys naujam savininkui.
• Išimkite SIM ir atminties korteles: jos dažnai pamirštamos, nors jose gali būti asmeninių duomenų.
• Patikrinkite komplektaciją: jei turite dėžutę, laidą ar kitus priedus, tai gali padėti įrenginį pateikti tvarkingiau.

Pateiktoje „Fixas“ supirkimo informacijoje taip pat nurodoma, kad prieš parduodant įrenginį svarbu pasidaryti atsarginę kopiją, atjungti paskyras, ištrinti asmeninius duomenis, išimti SIM bei atminties korteles, o prireikus „Fixas“ komanda Vilniuje gali padėti saugiai paruošti įrenginį pardavimui.

7. Praktinis pavyzdys: kaip telefoną paversti kelionės planu?

Įsivaizduokime studentą, kuris turi seną, bet dar veikiantį telefoną. Jis nori savaitgalį nuvykti į Rygą arba Varšuvą. Vietoje to, kad telefonas dar metus gulėtų stalčiuje, jis jį parduoda ir gauna, tarkime, 160 eurų. Ši suma iš karto pervedama į atskirą kelionės sąskaitą.

Tokiu būdu parduotas telefonas ne šiaip „pradingsta“ tarp kasdienių pirkinių, o tampa aiškia kelionės struktūra. Tai svarbu, nes daugelis studentų pinigus išleidžia ne dėl blogų sprendimų, o dėl to, kad pinigai neturi paskirties. Kai suma pavadinama „kelionės fondu“, ji įgyja aiškų tikslą.

8. Kaip dar sumažinti kelionės kainą?

Pardavus seną telefoną, kelionės biudžetas jau turi startą, bet studentas gali jį dar labiau optimizuoti. Pirmiausia verta rinktis ne piko datas. Kelionės penktadienio vakarą ir grįžimas sekmadienio vakarą dažnai kainuoja brangiau, nes taip keliauja dauguma žmonių. Jei paskaitų grafikas leidžia, verta išvykti ketvirtadienį arba grįžti pirmadienį. Antra, reikia lyginti ne tik skrydžius, bet ir autobusus, traukinius, bendrakeleivių platformas bei vietinį transportą.

Trečia, nakvynė neturi būti centrinėje miesto aikštėje. Studentui dažnai labiau apsimoka gyventi toliau nuo centro, bet šalia metro, tramvajaus ar autobuso linijos. Ketvirta, maistas yra viena lengviausiai kontroliuojamų kategorijų. Nereikia atsisakyti kavinių, bet galima iš anksto numatyti, kurie valgiai bus paprasti: pusryčiai iš parduotuvės, pietūs pigesnėje vietoje, o vienas vakaras – kavinėje ar restorane kaip kelionės patirtis.

Kelionės biudžetas studentui neturi būti didelis. Jis turi būti aiškus. Svarbiausia – žinoti, iš kur ateina pinigai, kur jie išeina ir kiek lieka rezervui.

– Praktinis biudžetavimo principas

9. Kodėl parduoti, o ne laikyti stalčiuje?

Laikyti seną telefoną stalčiuje atrodo saugu: gal kada nors prireiks, gal bus atsarginis, gal dar pakils vertė. Tačiau dažniausiai nutinka priešingai. Telefonas sensta, baterija prastėja, modelis praranda paklausą, o studentas negauna jokios naudos. Tuo tarpu pardavus įrenginį dabar, galima iš karto finansuoti kelionę arba bent jau jos dalį.

Tyrimai apie mobiliųjų telefonų perdirbimą ir grąžinimą į rinką rodo, kad nemaža dalis vartotojų linkę laikyti pasenusius telefonus namuose, nors formalūs perdirbimo ar grąžinimo kanalai gali būti palankesni tiek privatumo, tiek aplinkosaugos požiūriu. Viename tyrime apie pasenusių telefonų perdirbimą nurodoma, kad beveik pusė apklaustų vartotojų linkę saugoti senus telefonus namuose, o formalūs kanalai dažniau pasirenkami tada, kai žmonės labiau pasitiki procesu ir jaučia duomenų saugumo kontrolę.

Tai labai aktualu studentui. Jei telefonas parduodamas oficialiai, su aiškiu procesu ir prieš tai tinkamai ištrinant duomenis, jis tampa ne rizika, o naudingu finansiniu ištekliumi. Be to, jis grįžta į naudojimą arba tampa detalių šaltiniu, užuot virtęs dar vienu neveikiančiu daiktu stalčiuje.

10. Psichologinis efektas: kelionė tampa pasiekiama

Pardavus seną telefoną, studentas gauna ne tik pinigus. Jis gauna ir psichologinį impulsą. Kelionė, kuri anksčiau atrodė tolima, tampa konkreti: jau yra pradinė suma, jau galima žiūrėti bilietus, jau galima skaičiuoti nakvynę. Tai svarbu, nes dideli tikslai dažnai atrodo sunkūs tik tol, kol nėra pirmo žingsnio.

Geriausia strategija – gautą sumą iš karto atskirti nuo kasdienių pinigų. Galima naudoti atskirą banko sąskaitą, taupymo tikslą programėlėje arba net paprastą skaičiuoklę. Svarbiausia, kad pinigai nebūtų naudojami spontaniškiems pirkiniams. Jei telefono pardavimo suma tampa kelionės fondu, ji turi likti kelionei.

11. Studentui tinkamas kelionės biudžeto modelis

Studentui verta naudoti paprastą 5 dalių modelį: transportas, nakvynė, maistas, veiklos ir rezervas. Kiekvienai daliai skiriamas konkretus limitas. Jei viena kategorija pabrangsta, reikia mažinti kitą, o ne skolintis ar naudoti pinigus, skirtus būtinosioms išlaidoms. Toks modelis moko disciplinos, bet neapriboja kelionės malonumo. Priešingai – kai biudžetas aiškus, kelionėje mažiau nerimo.

• Transportas: pirkti bilietus kuo anksčiau ir lyginti kelis keliavimo būdus.
• Nakvynė: rinktis saugią, bet ne būtinai prabangiausią vietą.
• Maistas: iš anksto suplanuoti, kiek kartų valgysite kavinėse.
• Veiklos: įtraukti nemokamas lankytinas vietas, parkus, muziejų nemokamas dienas.
• Rezervas: nenaudoti jo suvenyrams ar spontaniškiems pirkiniams.

Atsakingas vartojimas ir finansinis švietimas yra susiję. Tyrimai apie universitetų studentus rodo, kad finansinis švietimas, taupymo, išlaidų, biudžeto ir gyvenimo kokybės supratimas gali būti siejami su atsakingesniais vartojimo įpročiais. Todėl kelionės biudžeto kūrimas iš seno telefono pardavimo nėra vien praktinis triukas – tai ir finansinio raštingumo pratimas.

Rekomenduojami straipsniai:

• Pažintiniai takai, lengvai pasiekiami traukiniu ar autobusu
• Kortelė kelionėms: „Revolut“, „Wise“ ar tradicinis bankas?
• TOP 3 programėlės kelionėms po Europą 2025
• Kur skaniai ir pigiai pavalgyti Berlyne?
• Kodėl skristi iš Kauno dažnai patogiau nei iš Vilniaus?

Šaltiniai:

• Tan, X., Xiao, J. J., Meng, K., Xu, J. „Financial education and budgeting behavior among college students: extending the theory of planned behavior“, „International Journal of Bank Marketing“, 2025.
• Versal, N., Honchar, I., Balytska, M., Erastov, V. „How do savings and personal budgeting matter on financial literacy and well-being“, „Business, Management and Economics Engineering“, 2023.
• Gallardo-Vázquez, D. ir kt. „Financial education and responsible consumption in undergraduate management students“, 2024.
• World Health Organization. „Electronic waste (e-waste)“, 2024.
• Global E-waste Monitor 2024. Elektronikos atliekų augimo, surinkimo ir perdirbimo rodikliai.
• Zhang, L., Ran, W., Jiang, S., Wu, H., Yuan, Z. „Understanding consumers’ behavior intention of recycling mobile phone through formal channels in China: The effect of privacy concern“, 2021.
• Vytauto Didžiojo universitetas. Information apie studentų pragyvenimo išlaidas Lietuvoje.
• supirkimas.fixas.lt pateikta informacija apie įrenginių supirkimo procesą, pristatymo būdus, atsiskaitymą, duomenų saugumą ir tvarumo principus.